Gyvenimas su lėtine liga dažnai gali sukelti kaltės jausmą, tačiau svarbu pripažinti, kad šie jausmai yra įprasti ir visiškai normalūs. Štai keletas priežasčių, kodėl lėtinėmis ligomis sergantys asmenys gali jausti kaltės jausmą:
- Našta kitiems: Žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, gali jaustis kalti dėl jų būklės įtakos jų artimiesiems, pavyzdžiui, jiems reikia pagalbos atliekant kasdienes užduotis, finansinė įtampa ar emocinis stresas. Jie gali jaustis tarsi našta savo šeimai ir draugams, o tai gali sukelti kaltės jausmą ir savęs kaltinimą.
- Nesugebėjimas atlikti vaidmenų: Lėtinės ligos gali turėti įtakos asmens gebėjimui atlikti savo vaidmenis ir pareigas, nesvarbu, ar tai darbe, santykiuose ar šeimoje. Jie gali jaustis kalti dėl to, kad negali patenkinti lūkesčių arba turi pasikliauti kitų pagalba.
- Pastebimas produktyvumo trūkumas: Lėtinės ligos gali apriboti žmogaus galimybes užsiimti veikla, kuri kažkada patiko, arba siekti savo tikslų ir siekių. Jie gali jaustis kalti dėl to, kad nebuvo tokie produktyvūs ar pasiekę, kaip buvo prieš diagnozę.
- Savęs kaltinimas: Kai kurie asmenys gali kaltinti save dėl savo ligos, nesvarbu, ar tai lėmė gyvenimo būdo veiksniai, genetika ar kitos priežastys. Jie gali jaustis kalti, kad nepasirūpino savimi arba kažkaip sukėlė jų būklę.
- Palyginimas su kitais: Matydami kitus, kurie atrodo sveiki ir darbingi, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys gali jausti kaltę arba netinkamumą. Jie gali lyginti save su kitais ir jaustis kalti, kad nesugeba pateisinti visuomenės lūkesčių ar normų.
Kovoti su kaltės jausmu, susijusiu su lėtinėmis ligomis, gali būti sudėtinga, tačiau svarbu juos spręsti sveikai ir konstruktyviai. Štai keletas strategijų, kaip susidoroti su kaltės jausmu:
- Praktikuokite užuojautą sau: Būkite malonūs sau ir pripažinkite, kad lėtinė liga nėra jūsų kaltė. Elkitės su tokia atjauta ir supratimu, kokį pasiūlytumėte artimam žmogui panašioje situacijoje. Turite labai daug su kuo susitaikyti ir tai gali užtrukti, skirkite sau laiko ir erdvės.
- Ieškokite paramos: Pasikalbėkite su patikimais draugais arba žmonėmis, kurie supranta, nes patyrė tą pačią patirtį, pvz., viename iš jų paramos grupės Nacionaliniame aspergiliozės centre, šeimos nariai ar terapeutas apie jūsų kaltės jausmą. Dalijimasis savo emocijomis su kitais, kurie supranta, gali padėti patvirtinti jūsų patirtį ir suteikti paguodos bei nuraminimo.
- Nustatykite realius lūkesčius: Koreguokite savo lūkesčius ir tikslus, kad jie atitiktų jūsų dabartinius gebėjimus ir apribojimus. Sutelkite dėmesį į tai, ką galite padaryti, o ne mąstykite apie tai, ko negalite, ir švęskite savo pasiekimus, kad ir kokie maži būtų. Kitaip tariant, naudojant NAC paramos grupėse reguliariai ištariamą frazę – susirask savo naują normalų.
- Praktikuokite dėkingumą: Ugdykite dėkingumo jausmą už jums prieinamą paramą ir išteklius, taip pat dalykus, kurie teikia jums džiaugsmo ir pasitenkinimo nepaisant jūsų ligos. Susikoncentruokite į teigiamus savo gyvenimo aspektus, o ne į kaltės ar nepakankamumo jausmus.
- Užsiimkite savęs priežiūra: Pirmenybę teikite savitarnos veiklai, kuri skatina jūsų fizinę, emocinę ir psichinę gerovę, pavyzdžiui, pakankamai pailsėkite, valgyti subalansuotą mitybą, mankštindamiesi savo ribose ir užsiimdami veikla, kuri teikia malonumą ir atsipalaidavimą.
- Iššūkis neigiamoms mintims: Meskite iššūkį neigiamoms mintims ir įsitikinimams, kurie prisideda prie kaltės ar savęs kaltinimo jausmo. Pakeiskite juos labiau subalansuotais ir užjaučiančiais požiūriais, primindami sau, kad sudėtingomis aplinkybėmis darote viską, ką galite.
Atminkite, kad verta kreiptis į specialistą, jei jums sunku susidoroti su kaltės jausmu arba jei jie daro didelę įtaką jūsų gyvenimo kokybei. A terapeutas ar konsultantas gali suteikti papildomos pagalbos ir patarimų, pritaikytų jūsų specifiniams poreikiams ir aplinkybėms.
PASTABA Jums taip pat gali būti naudinga perskaitykite mūsų straipsnį apie sielvartą.
Grahamas Athertonas, Nacionalinis aspergiliozės centras 2024 m. balandžio mėn