Daugiau apie mikrobiomas rasite šiame puslapyje – https://aspergillosis.org/the-host-its-microbiome-and-their-aspergillosis/?highlight=microbiomes
Žarnyno mikrobiomas – psichinė sveikata ir imuninė sistema
Labiausiai ištirtas žarnyno mikrobiomas. Žarnyne yra apie 100 trilijonų (100 000 000 000 000!) maždaug 1000 skirtingų rūšių bakterijų. Šios bakterijos gali susisiekti su smegenimis per vadinamąją mikrobiotos-žarnyno-smegenų ašį, kuri apibūdina dvipusę smegenų ir žarnyno sąveiką. Žarnynas gali siųsti pranešimus į smegenis cheminių medžiagų (vadinamų neurotransmiteriais) pavidalu, kurios keliauja nervais ir per kraują, kad pasiektų smegenis, kur turi įvairų poveikį. Šiuos neurotransmiterius gamina žarnyne gyvenančios bakterijos.
Žarnyno mikrobiomas yra streso ir nerimo lygio reguliatorius ir turi didelę įtaką nuotaikai bei depresijai. Tai buvo įrodyta keliais tyrimais. Pavyzdžiui, tyrimai su pelėmis parodė, kad tie, kurie neturi žarnyno mikrobiomo (vadinamos pelės be bakterijų), turi neįprastai stiprų streso atsaką, palyginti su pelėmis, kurios turi žarnyno mikrobiomą.[1]. Įdomu tai, kad šis sustiprėjęs atsakas sumažėjo po to, kai buvo pridėta žarnyno bakterija Bifidobacterium. Ši rūšis kartu su kita svarbia rūšimi, vadinama Lactobacillus, įrodyta, kad žymiai sumažina žmonių nerimą[2]. Išmatų mikrobiotos transplantacija (FMT) – tai procesas, kai sveiko donoro išmatos persodinamos recipientui, siekiant atkurti bakterijų pusiausvyrą jo žarnyne. FMT eksperimentai buvo atlikti iš sveikų pacientų, turinčių depresijos ir nerimo simptomus, ir atvirkščiai; visais atvejais sergantys pacientai pranešė apie simptomų sumažėjimą po transplantacijos, o sveiki pacientai – simptomų padidėjimą[3]. Galiausiai, serotoninas yra hormonas, veikiantis smegenyse, sukeldamas teigiamą ir laimingą nuotaiką. Šį hormoną gamina žarnyno bakterijos ir iš tikrųjų apie 90% organizmo serotonino pagamina šios bakterijos.[4]. Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys žarnyno bakterijų poveikį psichinei sveikatai.
Norėdami daugiau sužinoti apie žarnyno mikrobiomo įtaką psichinei sveikatai, peržiūrėkite šį BBC straipsnį - https://bbc.in/3npHwet
Mūsų imuninę sistemą (ty sistemą, kuri padeda mums kovoti su infekcija) taip pat veikia žarnyno mikrobiomas. Įvairios žarnyno bakterijos gali paskatinti imunines ląsteles (T ląsteles) specializuotis į tam tikro tipo ląsteles, vadinamas T reguliuojančiomis ląstelėmis (arba Tregs). Tregai slopina imuninę sistemą, todėl dėl sumažėjusio šių imuninių ląstelių aktyvavimo gali išsivystyti perdėtos alerginės reakcijos (pvz., egzema). Žarnyne kai kurios bakterijos gali suaktyvinti Tregus. Tai rodo, kad šios rūšys gali būti skiriamos pacientams, kuriems yra pernelyg aktyvus alerginis atsakas, siekiant palengvinti alergiją ir uždegimą. Ši hipotezė duoda pirminių rezultatų, kurie teikia vilčių, pavyzdžiui, sergant egzema, https://nationaleczema.org/topical-microbiome/. Taip pat žr. pabaigoje esantį skyrių apie probiotikus.
Plaučių ir žarnyno mikrobiomai – alergija ir astma
Apatiniuose kvėpavimo takuose gyvena skirtinga mikroorganizmų populiacija – vadinama plaučių mikrobioma. Šio mikrobiomo sudėtis skiriasi nuo žarnyno. Plaučiuose yra daug mažiau bakterijų, palyginti su žarnyne, ir šią aplinką daug sunkiau ištirti, daugiausia dėl to, kad plaučių mėginių ėmimo metodai yra invaziniai. Iš pradžių buvo manoma, kad plaučiai yra sterili aplinka, kurioje nėra bakterijų, o plaučių mikrobiomas buvo atrastas tik pastaraisiais metais, todėl apie šią populiaciją žinoma daug mažiau, palyginti su žarnynu.
Žinoma, kad plaučių mikrobiomas vaidina svarbų vaidmenį kvėpavimo takų sveikatai, o sumažėjusi mikrobų rūšių įvairovė yra susijusi su ligomis, o didesnė įvairovės sumažėjimas siejamas su sunkesnėmis ligomis. Svarbu tai, kad plaučių mikrobiomas yra prijungtas prie žarnyno mikrobiomo per plaučių ir žarnyno ašį, o kvėpavimo takų ir virškinimo trakto ligos dažnai būna kartu. Jie abu yra susiję per imuninę sistemą, o ryšys vyksta, kaip ir žarnyne bei smegenyse, per cheminius pasiuntinius. Tai reiškia, kad žarnyno mikrobiomo pokyčiai taip pat turi įtakos kvėpavimo takų alerginėms reakcijoms ir astmai. Keletas tyrimų parodė, kad astma sergančių pacientų plaučių ir žarnyno mikrobiomų rūšių įvairovė yra pakitusi, palyginti su asmeniu, nesergančiu astma, ir manoma, kad šis disbalansas prisideda prie imuninės sistemos padidėjusio jautrumo ir hiperreaktyvumo.
Viena bakterijų rūšis vadinama Bacteroides fragilis (B. fragilis) buvo parodyta eksperimentiniuose pelių modeliuose (skirtuose imituoti astmą), kad būtų galima reguliuoti pusiausvyrą tarp organizmo sukeliamo imuninio atsako tipo.[5]. Alerginiai uždegiminiai atsakai atsiranda tam tikru būdu (vadinamu Th2 keliu), o nealerginiai imuniniai atsakai – kitu būdu (Th1). Ši bakterijų rūšis yra svarbi, nes ji kontroliuoja pusiausvyrą tarp šių dviejų būdų, kad užtikrintų, jog nė vienas atsakas netaptų dominuojančiu. B. fragilis priklauso nuo angliavandenių, vadinamų N-glikanu, o N-glikano gamyba sumažėja pacientams, sergantiems sunkia astma.[6]. Tai apsunkina B.fragilis augti, todėl labiau tikėtina, kad alerginis (Th2) atsakas gali dominuoti, nes pusiausvyra tarp dviejų būdų tampa mažiau reguliuojama. Tai vienas iš pavyzdžių, kokios svarbios žarnyno bakterijos gali būti sergant tokia liga kaip alerginė astma.
Spustelėkite šią nuorodą, kad sužinotumėte daugiau apie žarnyno ir plaučių ryšį ir jo svarbą COVID-19 – https://bit.ly/3FooPOp
Ateitis – probiotikai, FMT ir tyrimai
Probiotikai apibrėžiami kaip „gyvi mikroorganizmai, kurie, vartojant pakankamais kiekiais, yra naudingi šeimininko (asmens) sveikatai“. Jie būna įvairių formų ir vartojami dėl įvairių naudos sveikatai, o skirtingos turi skirtingą bakterijų sudėtį.
Pastaraisiais metais buvo ištirtas probiotikų vartojimas astma sergantiems pacientams, kuriems yra alergija. Kai kurie eksperimentai buvo atlikti siekiant išbandyti probiotikus kaip astmos gydymą ir pasirodė esąs sėkmingi. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu 160 astma sergančių vaikų nuo 6 iki 18 metų probiotikų buvo skiriamos kapsulėmis 3 mėnesius; rezultatai parodė, kad pacientams sumažėjo astmos sunkumas, pagerėjo astmos kontrolė, padidėjo didžiausias iškvėpimo greitis ir sumažėjo IgE (alergijos žymens) lygis.[7]. Pažymėtina, kad daugelis šia tema atliktų tyrimų buvo atlikti su pelėmis arba vaikais, o rezultatai yra nenuoseklūs, todėl šioje srityje reikia atlikti daugiau tyrimų, kad būtų galima rekomenduoti probiotikus.
FMT yra nustatytas veiksmingas gydymas Clostridium difficile infekcijų, tačiau eksperimentai dar nėra iki galo ištirti sergant alerginėmis ligomis. Šiuo metu vyksta klinikinis peroralinio kapsuliuoto FMT, skirto žemės riešutų alergijai gydyti, tyrimas ir I fazė buvo baigta, tačiau rezultatai dar nepaskelbti. Kadangi šių tyrimų daugėja, tikėtina, kad jie apims alerginę astmą ir galbūt net alerginę Aspergillus -jautrinimas. Esant dabartinei situacijai, tokiems išbandymams kyla tam tikras pasipriešinimas, nes kai kurie žmonės priešinasi idėjai perkelti išmatų iš vieno asmens kitam arba ją „sugraužia“. Tačiau iš tikrųjų FMT yra ne išmatų, o žarnyno mikrobiotos persodinimas. Be to, ne visi FMT tyrimai davė teigiamų rezultatų – tyrimas, kuriame dalyvavo pacientai, kuriems buvo persodintos kraujodaros kamieninės ląstelės, buvo mirtinas vienam vyrui, kuris gavo donoro mėginį, kuris nebuvo patikrintas dėl vaistams atsparaus E.coli [8]. FMT tyrimai dėl alergijos vis dar yra ankstyvosiose stadijose ir reikia daugiau tyrimų, kad būtų užtikrintas jų saugumas, tačiau neabejotina, kad jie turi didelį potencialą ateityje.
Nepaisant to, sveikos bakterijų pusiausvyros palaikymas žarnyno ir plaučių mikrobiomuose yra svarbus kiekvieno žmogaus sveikatai ir gerovei. Tai padeda turėti a sveika subalansuota mityba, kurioje yra daug skaidulų ir valgyti maistą, kuriame yra daug naudingų bakterijų, pavyzdžiui, natūralų jogurtą ar kefyrą. Nors NHS anksčiau jų nerekomenduodavo gydyti, galbūt norėsite apsvarstyti vartojant probiotiką. Tačiau turėtumėte žinoti, kad probiotikai yra laikomi maisto papildais, o ne vaistai, todėl šių produktų gamyba nereglamentuojama, o tai reiškia, kad negalite būti tikri, kad juose yra etiketėje nurodytų bakterijų. Taip pat verta paminėti, kad klinikiniuose tyrimuose naudojami probiotikai greičiausiai bus veiksmingesni nei tie, kuriuos galima nusipirkti be recepto, nes juose tikriausiai yra didesnė dozė ir daugiau rūšių.
Yra gerų įrodymų, kad probiotiko vartojimas kartu su antibiotikais veiksmingai sumažina su antibiotikais susijusį viduriavimą, tačiau tai dar nerekomenduojama gydyti. Pagrindinės rūšys, į kurias reikia atkreipti dėmesį, yra Lactobacillus (L) rhamnosus. L. acidophilus ir L. namo. Be to, Bifidobacterium (B) lactis ir Saccharomyces (S) boulardii. Kad šie probiotikai būtų veiksmingi, reikia 10 milijardų (10^10) cfu (bakterijų) dozės. Jei gaminyje nenurodyta dozė, tikėtina, kad jame nėra pakankamai bakterijų, kad būtų pasiektas reikšmingas poveikis. Be to, didesnė nei 10 mlrd. dozė nėra naudinga ir gali sukelti neigiamą poveikį sveikatai, pavyzdžiui, pilvo skausmą. Nyderlanduose atliktame tyrime buvo sudarytas įvairių gamintojų rekomenduojamų probiotikų sąrašas viduriavimui gydyti vartojant antibiotikus. Šis tyrimas nebuvo atliktas JK, todėl čia gali būti ne visi šie probiotikai, bet verta pamatyti. Žiūrėkite šį sąrašą čia. Atminkite, kad trijų žvaigždučių įvertinimas yra geriausias, tačiau vienos žvaigždutės įvertinimas vis tiek vertas rekomendacijos.
Apibendrinant, mes žinome, kad mikrobiomai yra nepaprastai svarbūs mūsų sveikatai, todėl rūpinkitės savo sveikata, kiek galite.
Norite sužinoti, ką valgyti, kad žarnynas būtų sveikas? Sekite šią nuorodą - https://bbc.in/31Rhfx1
[1] https://physoc.onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1113/jphysiol.2004.063388
[2] https://www.cambridge.org/core/journals/british-journal-of-nutrition/article/assessment-of-psychotropiclike-properties-of-a-probiotic-formulation-lactobacillus-helveticus-r0052-and-bifidobacterium-longum-r0175-in-rats-and-human-subjects/2BD9977C6DB7EA40FC9FFA1933C024EA
[3] https://bmcpsychiatry.biomedcentral.com/articles/10.1186/s12888-020-02654-5
[4] https://ieeexplore.ieee.org/document/8110878
[5] https://academic.oup.com/glycob/article/25/4/368/1988548
[6] https://www.researchgate.net/publication/233880834_Transcriptome_analysis_reveals_upregulation_of_bitter_taste_receptors_in_severe_asthmatics
[7] Lactobacillus vartojimo veiksmingumas mokyklinio amžiaus vaikams, sergantiems astma: atsitiktinis, placebu kontroliuojamas tyrimas – PubMed (nih.gov)
[8] https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa1910437?query=featured_home